Laukimas... Jis visuomet pilnas nerimo. Taupumas... Jis irgi turi savas spalvas... Intuicija... Kartais giliai jaučiame, bet taip ir lieka daug kas nepasakyta.
Mintimis piešiu muzikos mokytojos Julijos Vaitonienės paveikslą. Perkratau prisiminimų kertelę. Įdomios būdavo muzikos pamokos ir choro būrelio repeticijos. Gerbiama mokytoja yra pasakojusi, kad jai teko dirbti ir tolimame Suvainiškyje, Rokiškio r. Tuo laiku dirbusią dar Juliją Diponaitę prisimena ir mano mama.
Fizikiniai dydžiai ir jų vienetai, jėga, masė, Niutono dėsniai, elektrodinamika, astronomijos mokslo pagrindai... Visa tai išliko atmintyje, o fizikos mokslų subtilybes atskleidė mokytoja Aldona Čeponienė. Gerai prisimenu jos pamokas. Dar ir dabar mėgstu analizuoti fizikinius reiškinius ir juos literatūriškai apipavidalinti.
Juoda spalva, balta spalva, juoda spalva... Šios spalvos man asocijuojasi su šviesios atminties lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Aldonos Krivickienės paveikslu, jos aprangos stiliumi. Ji tokia ir išliks daugelio kolegų ir buvusių mokinių atmintyje.
Visada nelengva rašyti apie išėjusius... Iš prisiminimų piešiu auklėtojos Tamaros Kiseliovos portretą. Nedidelėje klasėje, kur dabar dirba anglų kalbos mokytoja Daiva Macijauskienė, buvo IX a klasės kabinetas. Pirmadieniais būdavo rusų literatūros pamoka. Pirmadieniai... Daugiausia kalbėdavo auklėtoja, o mes tylėdavome... Tuomet dar mokėmės šeštadieniais, tad kas gi norės sekmadieniais skaityti rusų literatūros kūrinius?
