Vadovas buvo kūrėjas, o ne griovėjas

Įsiliepsnojo spalis, debesys danguje iškedeno savo garbanas, bėgantys metai gesina skausmą, o mes vartome prisiminimų knygą. Joje daug šiltų ir prasmingų akimirkų.

Mes tik geru žodžiu prisimename šviesios atminties Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos Direktorių Gediminą Matiekų. Jis neleido, kad stiprūs vėjai gesintų žmogiškumą, o moksleiviams dėstė gerumo, išminties pagrindus, atsakingai brandino santarvės, profesionalumo grūdus ir po kruopelę juos dalino gimnazijos bendruomenės nariams. Direktorius širdimi ir siela ilgėdavosi kažko grynesnio, dvasingesnio, pažangesnio... Ir su gimnazijos bendruomene tuos siekius įgyvendino. Jis visada ieškojo pačių naujausių vadovavimo metodų. Direktoriui  svetima buvo buldozerinė metodika. Vadovas buvo kūrėjas, o ne griovėjas...

Už rankos jį vedė idealizmas, jo Tikėjimas keldavo sparnus į aukštybes. Direktorius skaudžiai pergyveno, kad su kalaviju buvo kertamos švietimo sistemos šaknys, kad amžinai pralaimėdavo teisingumas, logika ir sveikas protas...

Keičiasi metų laikai. Iškeliauja žmonės, bet yra tokių, kurie neišeina iš mūsų visų gyvenimų, mūsų širdžių... Toks buvo ir šviesios atminties Direktorius Gediminas. Jo darbai gyvi ir šiandien. Po kelių dienų sukaks penki metai po jo mirties.

Įsiliepsnojo spalis, debesys danguje iškedeno savo garbanas, bėgantys metai gesina skausmą. Prasmingi darbai ir žmogiškumas neišdyla...

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•